liguistas

ligùistas, -a adj. (1) 1. LsB582, NdŽ, Šl ligos apimtas, ligotas, nesveikas: Jau senas, o dar ligùistas, tai visai nebekiek sveikatos Lnkv. Motinėlė liguista, jai ašaros nedžiūsta LTR(Br). Greta Daumantaitės šlubčiojo anglų kalbos mokytojas Margis, jaunas, liguisto veido vyras J.Avyž.

ligùistai adv.: Liguistai susigniaužė inžinieriaus širdis rš. | Užspaudžiant šaknis, sėjinukai blogai prigyja ir dažnai liguistai pakelia persodinimą rš.

2. prk. nenormalus; perdėtas: Nebuvimas kritikos ir savikritikos, kuri yra išmėgintas kadrų auklėjimo metodas, sukelia liguistus reiškinius sp. Mano miegas budrus, liguistas I.Simon. O Džiugas gulėdamas mąstė, ar tai sapnas buvo, ar liguista svajonė LzP. Vėlyvoji gotika priėjo prie liguistos mistikos ir stilizavimo rš.

ligùistai adv.: Ji liguistai ginčydavo kiekvieną žodį rš. Jie mylėjo žemę tiesiog liguistai sp. Liguistai godus žmogus Vaižg. Mano žmona liguistai pavydi rš.